R. Paksas. Europos Sąjunga turi rasti drąsos savo reformai

2015-11-16

Teroro aktai Paryžiuje turėtų žymėti naujos Europos politikos pradžią. Nes senoji šiuo konkrečiu atveju pasirodė kaip niekam tikusi.

Nesugebanti laiku ir tinkamai reaguoti į konkrečius pavojus ir iššūkius, vis labiau atsisakanti savo istorijos ir tautų sukurtos tapatybės, kalbanti apie pamatines vertybes, bet pasisakanti prieš jų užtikrinimą atskirose valstybėse. Nebereikia aiškinti, kad Dievas yra stipresnis už velnią. Reikia sprendimų ir veiksmų, kurie jei ne sunaikintų, tai bent izoliuotų tą velnią jo paties irštvoje.

Europos Sąjunga privalo atrasti drąsos pasikeisti. Pasikeisti ne tik gindama europiečių teisę į gyvybes bei saugų gyvenimą. Pasikeisti ir taip, kad jos institucijos iš tiesų atstovautų valstybių piliečių interesus. Pasikeisti taip, kad demokratija nebūtų tik tuščias žodis su visiškai kitokiu turiniu, bet ji iš tiesų būtų žmonių valdžia.

Europa turi naują lyderį. Šitaip galima pasakyti po Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Deivido Camerono išsakytų savo šalies pasiūlymų dėl Europos Sąjungos politikos pakeitimų, kurie labai taikliai buvo pavadinti būsimos ES reformos pranašais.

Žinoma, federalistai suskubo prabilti apie tai, kad tokie pasiūlymai – priedas prie visų krizių, kurias šiandien išgyvena bendrija ir nereikėtų dar labiau aštrinti situacijos. Jie pripažįsta, kad nepavykusios derybos ir galimas britų pasitraukimas grasina tapti dar viena krize visai Europai.

Keista, kad britų premjero veiksmuose dar niekas neįžiūrėjo Kremliaus rankos. Gal tai tik Lietuvoje kol kas įprasta net menkiausioje kritikoje įžvelgti nesamus dalykus?

Girdėjau ir kitokių atsiliepimų. Dalis kolegų Europos Parlamente, ypač iš mažesnių bendrijos šalių, teigiamai vertina britų premjero žingsnį, kuriuo siekiama ne tik išlygų Britanijai, bet ir tam tikros ES reformos ir didesnio bendrijos narių savarankiškumo pačioms valstybėms priimant sprendimus dėl joms svarbių klausimų.

Tiesa, kad noras svarstyti apie bendrijos narių savarankiškumą greit praeitų, dar nespėjus nutilti tokių pasiūlymų aidui, Europos parlamentarams jau pateikta idėja dėl vienos rinkimų apygardos visose ES valstybėse įkūrimo būsimuose 2019 m. EP rinkimuose. Žodžiu, jūs diskutuokite dėl savarankiškumo, o mes štai tokiu būdu įtvirtinsime centralizmą ir federalizmo principus.

Kad diskutuoti būtų kuo sunkiau, Didžiosios Britanijos galimybės pasisakyti referendume dėl išstojimo iš Europos Sąjungos, jei nebus įvykdyti jos reikalavimai, pavadinamos šantažu. Ir iškart visus bandoma nuteikti prieš tuos pasiūlymus palaikančius, juos menkinant – ko, girdi norėti, jie išvien su šantažistais.

Nestebina, kad griebiamasi tokio melo ir bauginimo. Nes nuskambėjo paraiška kitokios Europos kūrimui. Ne tai, kurios siekia globalistai bei nacionalinių valstybių duobkasiai. Tai paraiška tokiai Europai, kuri buvo pavadinta tautų ir laisvų bei nepriklausomų valstybių bendrija, bet kuri pradėta naikinti dar nesukurta.

D. Camerono pasisakymas dėl išlygų jo atstovaujamai valstybei yra kitokio – prieš visuomenę atsakingo ir jai atskaitingo politiko veiklos pavyzdys. Čia aiškiai sudėliota tai, kas nepriimtina dabartinėje ES politikoje. Nepatinka platesnė integracija, iš esmės perauganti į federalizaciją – mes pasisakome prieš ir mūsų valstybė tokioje integracijoje nedalyvaus. Nepatinka, kad valstybės verčiamos atsisakyti savo valiutos ir jas siekiama sujungti į vieną euro zoną – mums tai nepriimtina ir mes nesutiksime, kad dėl to būtume diskriminuojami, sako anglai.

Akivaizdu, kad politikos mechanizmų sprendimai ir dėl euro zonos stabilumo, ir dėl pabėgėlių yra anaiptol ne patys geriausi ir kelia daugelio valstybių piliečių pasipiktinimą. Iš tiesų nėra labai gerai, kai bendrijoje vienos šalys gyvena plačia ranka, o pasibaigus pinigams, jas turi sušelpti kitų, gerokai taupiau gyvenusių valstybių žmonės.

Tik keista, kad tokių sprendimų kritika ar pasiūlymai kitaip spręsti tas problemas kartais sulaukia sunkiai paaiškinamos reakcijos. Nustebino Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas D. Tuskas, pareikšdamas, kad derybos su Didžiąja Britanija bus sunkus žaidimas. Negi pamatinės tautų vertybės: savarankiškumas, laisvo apsisprendimo teisė, tiesioginės demokratijos siekis, savo teritorijos bei ekonominių interesų gynyba gali būti kažkoks žaidimas? Keista politiko nuostata, kuria pademonstruojamas išankstinis nusiteikimas prieš bet kokius pasiūlymus dėl ES reformos. Netiesiogiai pasakant: siūlykite jūs ką tik norite, mes čia savo biurokratiniais žaidimėliais rasime būdų ir priemonių tuos pasiūlymus atmesti.

Bet valstybės į Europos Sąjungą įstojo ne žaidimams. Ir ne į tokią sąjungą įstojo. Stojome į lygių ir laisvų valstybių sąjungą. Integracijos siekis, deja, transformavosi į federacines užmačias su vis stipresnėmis nuostatomis riboti valstybių savarankiškumą ir nepriklausomybę. Akivaizdu, kad daugeliui bendrijos piliečių tai nepriimtina. Pasiūlymai dėl ES reformos žymi labai aiškią galimybę: arba mes sukuriame iš tiesų tautų ir valstybių sąjungą, arba dabartinė ES, toliau kuriama kaip federacija, pasmerkta žlugti. Ir jeigu nebus konstruktyvaus dialogo su Britanija, o tik kaltinimai, tai bus Europos Sąjungos pabaigos pradžia.

Atsakingas ir objektyvus britų siūlymų įvertinimas gali tapti žingsniu atitolinančiu dar didesnę jos krizę.

Šiandien niekas negali įsivaizduoti, ką Didžiosios Britanijos išstojimas reikštų Europos Sąjungai. Ne mažiau sudėtinga suvokti, kaip tai atsilieptų ir pačiai Jungtinei Karalystei. Tačiau neabejotina, kad skyrybos būtų labai skausmingos abiem pusėms, todėl būtina eiti kompromisų keliu. Iš tiesų akivaizdu, kad kitokios Europos šiandien jau siekia ne viena Didžioji Britanija. Apie ją galvoja ir euro zonos kol kas nesiekianti mūsų kaimynė Lenkija. Stiprią poziciją dėl savarankiškumo nuolat kartoja Vengrija bei Čekija ir Slovakija. Tad palaikymą dėl savo pasiūlymų Britanijos premjeras, bent tarp tų šalių, manau, turės.

Lietuva, esu įsitikinęs, taip pat turėtų paremti siūlomas ES reformas. Anaiptol ne dėl to, kad Didžioji Britanija gali išstoti iš ES. Dėl to, kad Lietuvos piliečiai referendume priimdami savo šalies Konstituciją yra pasakę, kad Lietuva yra laisva ir nepriklausoma respublika, o jos suverenas yra tauta. Tauta, kuri turi interesą išsaugoti savo kalbą, kultūrą bei papročius, savo teritoriją bei laisvę pačiai spręsti dėl svarbiausių dalykų.

Jeigu ta tauta referendume nuspręstų, kad Lietuvos valstybė privalo tapti Jungtinių Europos Valstijų sąjungos nare – tada prašom. Tačiau dabar savo rankomis tautų Europos versti tokia sąjunga ar entuziastingai pritarti ir padėti taip darantiems nereikėtų.

Didžiosios Britanijos visuomenei ir jos ministrui pirmininkui turėtume padėkoti už ryžtą, kad jie ėmėsi Europos Sąjungos kaip institucijos, kuri pastaruoju metu siekia uzurpuoti suverenias valstybių teises, pertvarkos. Ir padėti, kad ta pertvarka ne tik prasidėtų, bet ir pavyktų.