R. Paksas. Pagalba pabėgėliams neturi tapti pataikavimu nelegalams

2015-09-14

Į Europą plūstantys migrantai tapo daugelio valstybių politikų ir visuomenės pastarųjų dienų ir mėnesių galvos skausmu. Vieni nusiteikę imigrantus priimti, kiti tokio entuziazmo nedemonstruoja. Kai kurios valstybės linkusios stiprinti savo sienų apsaugą, griežtinti imigracinę politiką. 
Mes atvėrėme Pandoros skrynią ir pasmerkėme Europą. Tai padarėme niekine kvotų politika imigrantams, pasiųsdami signalą – jūs čia esate laukiami, jumis bus pasirūpinta. Tai neteisingas sprendimas – taip tik bus gilinama krizė. Tą sakiau ir kalbėdamas Europos Parlamento sesijoje vykusioje diskusijoje dėl vis aštrėjančios pabėgėlių krizės. 
Akivaizdu, kad jeigu dabar per mėnesį atvyksta virš 100 tūkstančių migrantų (tiek pernai buvo per visus metus), Europos Sąjungos politika nėra veiksminga ir efektyvi. Jeigu mūsų veikimas bus toks, koks dabar, tai visą likusią kadenciją Europos parlamentas nieko neveiks tik didins kovotas imigrantams. Būtini kiti sprendimai.
„Mes neketiname daryti to, kas paskatintų žmones sėsti į valtis. Tai tik sukomplikuotų nelegalios migracijos problemą“, – taip atsakė Australijos premjeras T. Abbottas, paklaustas, ar jo šalis ketina priimti migrantus, mėginančius nelegaliai patekti į kaimynines šalis iš Mianmaro ir Bangladešo.
Logiškas paaiškinimas, kuris man labiau priimtinas, negu bandymai įveikti problemos pasekmes nepašalinus jos priežasčių. 
Suprantu, kad situacija sudėtinga ir Lietuva negali išlikti jos nuošalėje. Bet imigrantų padalinimas kvotomis bendrijos valstybėms – ne tas kelias. Apmaudu, kad kol kas Lietuvos politikai nediskutuoja dėl to, kuria kryptimi turėtų sukti valstybė šios didėjančios problemos akivaizdoje. 
Lietuvoje būtina skubi diskusija dėl bendros imigracijos politikos, o ne tik pasvarstymai dėl vienokio ar kitokio imigrantų skaičiaus, kuriuos galėtų priimti Lietuva. Kokios valstybės imigracinės politikos nuostatos ir siekiai? Ar pasimokysime iš Argentinos, Japonijos, Kanados patirties, ar bandysime iš naujo išradinėti dviratį patys? 
Australija su nelegaliais imigrantais elgiasi griežčiausiai  – pagal 1992 metais priimto migracijos reformos akto nuostatas, jie gali būti sulaikyti ir deportuoti. Taip ši šalis, vykdydama taip vadinamą suverenių sienų operaciją, kuria siekiama atgrasyti migrantus išsilaipinti jos pakrantėje, pasiekė tai, kad prie jos krantų neplūsta jokie pabėgėliai. 
Kita vertus, Australija taip pat sudarė labai daug galimybių geriausiems įvairių sričių specialistams legaliai atvykti į šalį, joje investuoti, gyventi ir dirbti: yra atitinkama balų sistema, pagal kurią sprendžiama dėl vienokios ar kitokios vizos išdavimo. 
Panaši sistema veikia ir Kanadoje. Ši šalis taip pat mielai priima kvalifikuotus ir motyvuotus įvairių sričių specialistus. Tiesa, kasmet tik ribotą kiekį, taip pasirinkdama tik pačius geriausius. 
Gal apie tokią sistemą verta pagalvoti ir Lietuvai? 
Išdalinti net ne tik tris šimtus, bet ir tris tūkstančius socialinių būstų atvykėliams – ne problema. Tik norėčiau pamatyti, kaip juos dalinantis meras ar kitas valstybės tarnautojas arba politikas pažiūrės į akis tiems trisdešimčiai tūkstančių Lietuvos piliečių, kurie net dešimtmečiais eilėse laukia, kol toks būstas jiems bus suteiktas. Turbūt neverta net spėlioti, teigiamai ar neigiamai jie įvertins tokią valstybės imigracinę politiką.
Savotišku perspėjimu Lietuvai gali būti Belgijos pavyzdys. 700-1000 eurų mėnesinės pašalpos, socialinis būstas, nemokamos prancūzų kalbos pamokos imigrantams ir viltis, kad jie po metų kitų paliks Belgiją. Bet jie nepalieka, susiveža gimines, o imigracinė politika apvainikuojama sprendimu Briuselyje nebepuošti Kalėdų eglės – kad nebūtų įžeisti atvykėlių religiniai jausmai. 
Kai žmonės tuo piktinasi, sakoma, kad jie rasistai. Anaiptol. Tiesiog jiems jau atsibodo keisti savo gyvenimus ir taisykles taip, kad imigrantams būtų patogiau. 
Ar mes Lietuvoje pasiryžę keisti savo gyvenimus? O gal esame pasiryžę pasakyti labai aiškiai ir nedviprasmiškai: jeigu jūs norite atvykti į mūsų šalį, turėsite gerbti jos papročius ir tradicijas, turėsite laikytis Lietuvos įstatymų ir juos vykdyti. Niekas jų dėl jūsų keisti nesiruošia ir prie jūsų nesitaikys. Taikytis teks jums. Nepatinka? Bet tai yra demokratijos esmė, kai sprendžia dauguma. Jums nepatinka demokratija, bet patinka pašalpos? Atleiskite, pasirinkote ne tą šalį. 
Gal tai galėtų būti gairės valstybės imigracijos politiką formuoti būtent tokia kryptimi?